- žemgulys
- 2 žemgulỹs, -ė̃ adj. (3b) NdŽ, žemgùlis, -ė (2); D.Pošk
1. kuris žemo ūgio, storas: Ta boba toki žemgùlė Lkv. Žemas kaip skersos skūros, mažo augumo žmogus, gyvolys vadinas žemgulỹs J. Ale ta muno kumelė toki žemgùlė, pry pat žemės, stora Lkv. Žemų strėnų arklį žemguliukù vadina Varn. Žemgùlė karvė, kuri trumpų kojų Rt. Žemgulỹs medis bus kernezas JII85.
2. D.Pošk gulintis ant žemės: Žemgulỹs medis [K]; R, MŽ, N. Žemguli[s] vaisius B834.
žemguliai adv. D.Pošk.3. prk. kuris darbštus: Žemgulỹs dirba be atlydos, gatavas vis apdirbti, nugulti savo syla J.
Dictionary of the Lithuanian Language.